Autorinės teisės | Autorius: Šarūnas Markauskas
Daktilinė abėcėlė
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J
K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
Mokytojams / Tėvams
Vardas:

Slaptažodis:
Vardadieniai
Donatas,
Kajetonas,
Sikstas,
Drąsutis,
Jogailė,
Klaudija,
Jogilė.
Statistika
Šiandien: 91
Iš viso: 74301
Paieška:

~1550 pr.m.e. 		 Egipto dvasininkų parašytas „Ebers Papyrus“( 1550 m. pr. m. e.) – pirmas rašytinis šaltinis, kuriame užsiminta apie kurtumą, paprasčiausius klausos tyrimo metodus, pateiktas vaistų nuo kurtumo sąrašas.

460-380 pr.m.e.		 Graikų gydytojas Hipokratas (460 – 380 m. pr. m. e) – medicinos požiūriu kurtumo prigimtis yra antgamtinė, o kurčiasis pasmerktas nebylystei.

384-322 pr.m.e.		 Graikų filosofas  Aristotelis (384 – 322 m. pr. m. e) – klausos netektis anuliuoja sugebėjimą kalbėti. Negalintys kalbėti negali mąstyti. Be kalbos įsisavinimo negalimas kurčiojo vystimasis.

23-79		 Romėnų gamtininkas ir rašytojas Gajus Plinijus (Gaius Plinius Secundus) (23 – 79 m.) veikale „Naturalis Historia“ paminėjo kurčią berniuką Quintus Pedius, kurį globoja  imperatorius Augustas. Tai pirmas kurčias žmogus, kurio vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

130-200		 Romos gydytojas Klaudijus Galenas (Claudius Galenus) (130 – 200 m.) ilgam įtvirtino požiūrį medicinoje, kad kurtumas neišgydomas.  

240-310 		 Romos imperatorius Maksimianas (Marcus Aurelius Valerius Maximianus) (240 – 310  m.) paskelbė pilietinį verdiktą – „kurčiasis įstatymui miręs“.

354-430		 Teologas, filosofas Aurelijus Augustinas (Sanctus Aurelius Augustinus) (354 – 430 m.) – kurtieji negali išmokti rašyti ir skaityti. Negalėdami išgirsti Dievo žodžio, jie pasmerkti erezijai.

527-565		 Bizantijos imperatorius Justinianas I (Flavius Petrus Sabbatius Justinianus) (527-565 m.) – kodifikavo Romos teisę. Kurtieji neturi pilietinių teisių. Pripažįstama kurčiųjų asmeninė nuosavybė, tačiau draudžiama  ją juridiškai valdyti: palikti paveldėtojui, parduoti, dovanoti.

1443-1485		 Olandų humanistas Rudolfas Agrikola (Rudolphus Agricola) (1443 – 1485) – veikale „De Inventione Dialectica“, teigė, kad kurčias žmogus savo mintis gali reikšti raštu. Kurčiojo mokymas rašyti ir skaityti turėtų būti specialiosios pedagogikos rezultatas.

1501-1576 		 Italų profesorius Džerolamo Kardano (Gerolamo Cardano) (1501 – 1576) – pateikė fiziologinį kurtumo ir nebylystės paaiškinimą. Jis manė, kad būtina mokyti kurčiuosius rašyti ir skaityti. Laikomas vienu iš kurčiųjų vaikų mokymo sistemos kūrėjų. Praktiškai savo sumanymų nerealizavo, visą dėmesį skyrė teoriniams tyrinėjimams. „Mes galime pasiekti, kad kurtieji skaitydami girdėtų, o rašydami kalbėtų”.

1520-1584		 Ispanų vienuolis benediktinas Pedro Ponce de León (1520 – 1584)  – pirmasis pradėjo individualiai mokyti kurčiuosius. Manoma, kad buvo sukūręs savąją daktilinę abėcėlę.

1443-1485		 Ispanų pedagogas Juan Pablo Bonet (1579 – 1620) – savo patirtį mokant kurčiuosius apibendrino pirmame surdopedagogikos veikale „Reduction de las letras y Arte de enseñar á hablar los Mudos”, kuriame paskelbė ispanų kalbos daktilinę abėcėlę. Jis  teigė, kad šią abėcėlę kurčiasis turi išmokti prieš mokydamasis skaityti iš lūpų.

1614-1684		 Anglų gydytojas ir antropologas Džonas Bulveris (John Bulwer) (1614 – 1684) – išleidęs pirmuosius veikalus apie kurčiuosius anglų kalba „Chirologia, or, The naturall language of the hand“ (1644 m.) , „Philocopus, or the Deaf and Dumbe Mans Friend“  (1648 m.), „Pathomyotamia, or, A dissection of the significative muscles of the affections of the minde“(1649 m.). Teoriškai ir praktiškai paneigė Hipokrato, Aristotelio ir šv. Augustino teiginius apie kurčiuosius.

1626-1687		 Škotų intelektualas Džordžas Dalgarno (George Dalgarno)(1626 – 1687) – išleido knygą „Didascalocophus or the Deaf and Dumb man’s tutor” (1680 m.), kurioje apžvelgė skirtingus kurčiųjų mokymo metodus.

1669-1724		 Šveicarų gydytojas Johanas Konradas Amanas (Johann Conrad Amman) (1669-1724) – kurčiųjų garsinės kalbos mokymo teorijos pradininkas.  Savo teoriją ir praktiką aprašė lotynų kalba išleistoje knygose „Surdus loquens“ (1692 m.) ir  išleistoje knygoje „Dissertatio de loquela“ (1700).

1715-1780		 Jakobas Pereira (Jacobo Rodriguez Pereira) (1715 –1780) – individualaus kurčiųjų mokymo pradininkas Prancūzijoje. Savo mokymo metodus laikė paslaptyje.

1755		 1755 m. Šarlis Mišelis de l‘Epe (Charles Michel de I‘ Epée ) (1712 – 1789) Paryžiuje atidarė pirmąją mokyklą kurtiesiems, kurioje buvo naudojamas tik mimikos (gestų) mokymo metodas. 1789 m. šiai mokyklai suteikiamas Nacionalinio kurčiųjų instituto statusas.

1760		 1760 m. Tomas Braidvudas (Thomas Braidwood) (1715 – 1806) atidarė pirmąją kurčiųjų mokyklą Didžiojoje Britanijoje. Naudojo dviejų rankų abėcėlę.

1777		 Vokiečių pastorius Johanas Liudvigas Arnoldi (Johann Ludwig Ferdinand Arnoldi) (1737 – 1783) – individualaus kurčiųjų mokymo patirtį ir metodus išdėsto knygoje „Praktische Unterweisung, taub-stumme Personen reden und schreiben zu lehren“ (1777 m.).

1778		 1778 m.  Samuelis Heinikė (Samuel Heinicke) (1727 – 1790) atidarė pirmąją mokyklą kurtiesiems Vokietijoje, kurioje buvo naudojamas tik garsinio mokymo metodas.

1779-1790		 1779 m. įsteigta pirmoji kurčiųjų mokykla Austrijoje.
1790 m. įsteigta pirmoji kurčiųjų mokykla Piarnu.
1790 m. įsteigta pirmoji kurčiųjų mokykla Olandijoje.

1742-1822		 Prancūzų dvasininkas Roš Sikardas (Roch-Ambroise Cucurron Sicard) (1742 - 1822) – vadovavo kurčiųjų mokyklai Bordo (1786m.), Nacionaliniam kurčiųjų institutui (nuo 1789 m.). Savo patirtį mokant kurčiuosius aprašė knygoje „Cours d'instruction d'un sourd-muet de naissance“ (1800).

1800-1809		 1800 m. įsteigta pirmoji kurčiųjų mokykla Ispanijoje.
1802 m. įsteigta pirmoji kurčiųjų mokykla Rygoje.
1805 m. įsteigta pirmoji kurčiųjų mokykla Vilniuje (dabar Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras).
1806 m. įsteigta pirmoji kurčiųjų mokykla Rusijoje.
1809 m. įsteigta pirmoji kurčiųjų mokykla Švedijoje.

1817		 1817 m. Tomas Hopkinsas Gallaudet‘as (Thomas Hopkins Gallaudet) ir Lorensas Klerkas (Laurent Clerc) atidaro pirmąją kurčiųjų mokyklą JAV.

1864		 1864 m. JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas (Abraham Lincoln) pasirašė čarterį (įsakymą) kuriuo įkuriamas pirmasis koledžas, dabar Gallaudet‘o universitetas (Gallaudet University), kurtiesiems.

1939		 1939 m. įsteigtas kurčių - nebylių institutas Kaune (dabar Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras).

1951		 1951 m. įkurta pasaulio kurčiųjų federacija (World Federation of the Deaf).

1985		 1985 m. įkurta Europos kurčiųjų sąjunga (European Union of the Deaf).

1992		 1992 m. Šiaulių 21 vaikų lopšelis – darželis reorganizuotas į  Neprigirdinčiųjų pradinę mokyklą – darželį (dabar Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras).

1993		 1993 m. įkurta Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla.

1995		 1995 m. įkurta Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla.
1995 m. Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu gestų kalba pripažįstama LR kurčiųjų gimtąja kalba.

1998		 1998 m. įkurtas Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras.
1998 m. įkurta Telšių kurčiųjų pagrindinė mokykla.

2006		 2006 m. įkurta Europos kurčiųjų jaunimo sąjunga (European Union of Deaf Youth).