Laiko juosta

  • ~ 1550 m. pr. m. e.

    Egipto dvasininkų parašytas „Ebers Papyrus“ – pirmas rašytinis šaltinis, kuriame užsiminta apie kurtumą, paprasčiausius klausos tyrimo metodus, pateiktas vaistų nuo kurtumo sąrašas.
  • ~ 460 – 380 m. pr. m. e.

    Graikų gydytojas Hipokratas (460 – 380 m. pr. m. e.) – medicinos požiūriu kurtumo prigimtis yra antgamtinė, o kurčiasis pasmerktas nebylystei.
  • ~ 384 – 322 m. pr. m. e.

    Graikų filosofas  Aristotelis (384 – 322 m. pr. m. e.) – klausos netektis anuliuoja sugebėjimą kalbėti. Negalintys kalbėti negali mąstyti. Be kalbos įsisavinimo negalimas kurčiojo vystimasis.
  • ~ 23 – 79 m.

    Romėnų gamtininkas ir rašytojas Gajus Plinijus (Gaius Plinius Secundus) (23 – 79 m.) veikale „Naturalis Historia“ paminėjo kurčią berniuką Quintus Pedius, kurį globoja  imperatorius Augustas. Tai pirmas kurčias žmogus, kurio vardas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
  • ~ 130 – 200 m.

    Romos gydytojas Klaudijus Galenas (Claudius Galenus) (130 – 200 m.) ilgam įtvirtino požiūrį medicinoje, kad kurtumas neišgydomas.
  • ~ 240 – 310 m.

    Romos imperatorius Maksimianas (Marcus Aurelius Valerius Maximianus) (240 – 310  m.) paskelbė pilietinį verdiktą – „kurčiasis įstatymui miręs“.
  • ~ 354 – 430 m.

    Teologas, filosofas Aurelijus Augustinas (Sanctus Aurelius Augustinus) (354 – 430 m.) – kurtieji negali išmokti rašyti ir skaityti. Negalėdami išgirsti Dievo žodžio, jie pasmerkti erezijai.
  • ~ 527 – 565 m.

    Bizantijos imperatorius Justinianas I (Flavius Petrus Sabbatius Justinianus) (527-565 m.) – kodifikavo Romos teisę. Kurtieji neturi pilietinių teisių. PripažĮstama kurčiųjų asmeninė nuosavybė, tačiau draudžiama  ją juridiškai valdyti: palikti paveldėtojui, parduoti, dovanoti.
  • ~ 1443 – 1485 m.

    Olandų humanistas Rudolfas Agrikola (Rudolphus Agricola) (1443 – 1485  m. ) – veikale „De Inventione Dialectica“, teigė, kad kurčias žmogus savo mintis gali reikšti raštu. Kurčiojo mokymas rašyti ir skaityti turėtų būti specialiosios pedagogikos rezultatas.
  • ~ 1501 – 1576 m.

    Italų profesorius Džerolamo Kardano (Gerolamo Cardano) (1501 – 1576 m.) – pateikė fiziologinį kurtumo ir nebylystės paaiškinimą. Jis manė, kad būtina mokyti kurčiuosius rašyti ir skaityti. Laikomas vienu iš kurčiųjų vaikų mokymo sistemos kūrėjų. Praktiškai savo sumanymų nerealizavo, visą dėmesį skyrė teoriniams tyrinėjimams. „Mes galime pasiekti, kad kurtieji skaitydami girdėtų, o rašydami kalbėtų”.
  • ~ 1520 – 1584 m.

    Ispanų vienuolis benediktinas Pedro Ponce de León (1520 – 1584 m.)  – pirmasis pradėjo individualiai mokyti kurčiuosius. Manoma, kad buvo sukūręs savąją daktilinę abėcėlę.
  • ~ 1579 – 1620 m.

    Ispanų pedagogas Juan Pablo Bonet (1579 – 1620 m.) – savo patirtĮ mokant kurčiuosius apibendrino pirmame surdopedagogikos veikale „Reduction de las letras y Arte de enseñar á hablar los Mudos”, kuriame paskelbė ispanų kalbos daktilinę abėcėlę. Jis  teigė, kad šią abėcėlę kurčiasis turi išmokti prieš mokydamasis skaityti iš lūpų.
  • ~ 1614 – 1684 m.

    Anglų gydytojas ir antropologas Džonas Bulveris (John Bulwer) (1614 – 1684 m.) – išleidęs pirmuosius veikalus apie kurčiuosius anglų kalba „Chirologia, or, The naturall language of the hand“ (1644 m.) , „Philocopus, or the Deaf and Dumbe Mans Friend“  (1648 m.), „Pathomyotamia, or, A dissection of the significative muscles of the affections of the minde“(1649 m.). Teoriškai ir praktiškai paneigė Hipokrato, Aristotelio ir šv. Augustino teiginius apie kurčiuosius.
  • ~ 1680 m.

    Škotų intelektualas Džordžas Dalgarno (George Dalgarno)(1626 – 1687 m.) – išleido knygą „Didascalocophus or the Deaf and Dumb man’s tutor” (1680 m.), kurioje apžvelgė skirtingus kurčiųjų mokymo metodus.
  • ~ 1700 m.

    Šveicarų gydytojas Johanas Konradas Amanas (Johann Conrad Amman) (1669-1724 m.) – kurčiųjų garsinės kalbos mokymo teorijos pradininkas.  Savo teoriją ir praktiką aprašė lotynų kalba išleistoje knygose „Surdus loquens“ (1692 m.) ir  išleistoje knygoje „Dissertatio de loquela“ (1700 m.).
  • ~ 1715 –1780 m.

    Jakobas Pereira (Jacobo Rodriguez Pereira) (1715 –1780 m.) – individualaus kurčiųjų mokymo pradininkas Prancūzijoje. Savo mokymo metodus laikė paslaptyje.
  • ~ 1755 m.

    1755 m. Šarlis Mišelis de l‘Epe (Charles Michel de I‘ Epée ) (1712 – 1789 m.) Paryžiuje atidarė pirmąją mokyklą kurtiesiems, kurioje buvo naudojamas tik mimikos (gestų) mokymo metodas. 1789 m. šiai mokyklai suteikiamas Nacionalinio kurčiųjų instituto statusas.
  • ~ 1760 m.

    1760 m. Tomas Braidvudas (Thomas Braidwood) (1715 – 1806 m.) atidarė pirmąją kurčiųjų mokyklą Didžiojoje Britanijoje. Naudojo dviejų rankų abėcėlę.
  • ~ 1777 m.

    Vokiečių pastorius Johanas Liudvigas Arnoldi (Johann Ludwig Ferdinand Arnoldi) (1737 – 1783 m.) – individualaus kurčiųjų mokymo patirtį ir metodus išdėsto knygoje „Praktische Unterweisung, taub-stumme Personen reden und schreiben zu lehren“ (1777 m.).
  • ~ 1778 m.

    1778 m.  Samuelis Heinikė (Samuel Heinicke) (1727 – 1790 m.) atidarė pirmąją mokyklą kurtiesiems Vokietijoje, kurioje buvo naudojamas tik garsinio mokymo metodas.
  • ~ 1779 – 1790 m.

    1779 m. atidaryta pirmoji kurčiųjų mokykla Austrijoje.1790 m. atidaryta pirmoji kurčiųjų mokykla Piarnu.1790 m. atidaryta pirmoji kurčiųjų mokykla Olandijoje.
  • ~ 1800 m.

    Prancūzų dvasininkas Roš Sikardas (Roch-Ambroise Cucurron Sicard) (1742 – 1822 m.) – vadovavo kurčiųjų mokyklai Bordo (1786m.), Nacionaliniam kurčiųjų institutui (nuo 1789 m.). Savo patirtį mokant kurčiuosius aprašė knygoje „Cours d’instruction d’un sourd-muet de naissance“ (1800 m.).
  • ~ 1800 – 1809 m.

    1800 m. atidaryta pirmoji kurčiųjų mokykla Ispanijoje.1802 m. atidaryta pirmoji kurčiųjų mokykla Rygoje.1805 m. atidaryta pirmoji kurčiųjų mokykla Vilniuje (dabar Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras).1806 m. atidaryta pirmoji kurčiųjų mokykla Rusijoje.1809 m. atidaryta pirmoji kurčiųjų mokykla Švedijoje.
  • ~ 1817 m.

    1817 m. Tomas Hopkinsas Gallaudet‘as (Thomas Hopkins Gallaudet) ir Lorensas Klerkas (Laurent Clerc) atidaro pirmąją kurčiųjų mokyklą JAV.
  • ~ 1864 m.

    1864 m. JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas (Abraham Lincoln) pasirašė čarterį (įsakymą) kuriuo įkuriamas pirmasis koledžas, dabar Gallaudet‘o universitetas (Gallaudet University), kurtiesiems.
  • ~ 1939 m.

    1939 m. įsteigtas kurčių – nebylių institutas Kaune (dabar Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras).
  • ~ 1951 m.

    1951 m. įkurta pasaulio kurčiųjų federacija (World Federation of the Deaf).
  • ~ 1985 m.

    1985 m. įkurta Europos kurčiųjų sąjunga (European Union of the Deaf).
  • ~ 1992 m.

    1992 m. Šiaulių 21 vaikų lopšelis – darželis reorganizuotas į  Neprigirdinčiųjų pradinę mokyklą – darželį (dabar Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras).
  • ~ 1993 m.

    1993 m. atidaryta Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla.
  • ~ 1995 m.

    1995 m. atidaryta Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla.1995 m. Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu gestų kalba pripažĮstama LR kurčiųjų gimtąja kalba.
  • ~ 1998 m.

    1998 m. atidarytas Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras.1998 m. atidaryta Telšių kurčiųjų pagrindinė mokykla.
  • ~ 2006 m.

    2006 m. įkurta Europos kurčiųjų jaunimo sąjunga (European Union of Deaf Youth).

Facebook