Paieška:

Jau išaiškintas biocheminis klausos mechanizmas. 

Virdžinijos universiteto Sveikatos sistemos (JAV) mokslininkai prisidėjo ieškant atsakymo į klausimą apie tai, kaip žmogaus ausis garso virpesius ir pusiausvyros dirgiklius konvertuoja į elektrinius impulsus, kuriuos gali suvokti smegenys. Tyrimo rezultatai oficialiai skelbiami žurnalo „Nature“ spalio 13 dienos numeryje.

Neurologai Jeffrey Holtas ir Gwenaelle  Géléoc, bendradarbiaudami su kitais mokslininkais, atrado jau ilgą laiką ieškotą baltymą TRPA1, kurio yra vidinės ausies mažučių sensorinių ląstelių galiukuose. Išsiaiškinta, kad TRPA1 keičia garsą į nervinius impulsus, kurie perduodami smegenims. Baltymo identifikavimas ir jį koduojančio geno nustatymas leistų tikėtis naujų kurtumo gydymo metodų. 

„Tai – vienas svarbiausių sensorinės biologijos atradimų, nusakantis genialiai paprastą bei ypatingai jautrią jutiminę sistemą“, sakė universiteto otolaringologijos ir neurologijos profesorius asistentas.

„Klausą tiriantiems mokslininkams tai – supratimo apie klausos ir pusiausvyros funkcijas šventasis gralis“, sakė Virdžinijos universiteto neurologijos profesorius Jeffrey Corwinas. Baltymas TRPA1 veikia suformuodamas riestainio formos kanalą visinės ausies plaukuotųjų ląstelių membranose. Kuomet garso nėra, riestainio skylė užsivėrusi, tačiau vos pajutus garsą skylė atsiveria ir į ląstelę priplūsta teigiamą krūvį turinčių kalio ir kalcio jonų, o dėl to generuojamas elektrinis signalas, perduodamas smegenims, aiškino J.Holtas.

Atradus genetinį klausos pagrindą mokslininkai kurčiųjų genome galės ieškoti TRPA1 geno. Tikimasi, kad kai kurių kurčiųjų TRPA1 genas bus mutavęs, sakė J.Holtas. 

„Su šiais duomenimis per artimiausius 5-10 metų galima būtų sukurti genetines terapijas kurtumo ir pusiausvyros sutrikimams gydyti. Iš esmės, jei pavyktų paimti sveiko geno kopiją ir perkelti jį į vidinės ausies ląstelių genomą, galima būtų grąžinti klausą žmonėms, kurie šią negalią paveldėjo“. 

Per pastaruosius 25 metus sukaupta daug netiesioginių duomenų apie tai, kad klausos aparato pagrindas greičiausiai yra mechaniniam poveikiui jautrus riestainio formos baltymas. Tačiau, nepaisant daugybės mokslininkų pastangų, mokslininkai negalėjo pasakyti koks tai baltymas. J.Holtas ir G.Géléoc kiek anksčiau pastebėjo, kad pelių embrionų vidinės ausies plaukuotųjų ląstelių funkcinis vystymasis trunka 18 valandų. Sužinojus tai taip pat buvo išsiaiškinta, kad tą patį laiko tarpą aktyviai veikė TRPA1 genas. Taigi, mokslininkai keliavo tiesiu keliu link svarbaus atradimo. 

„Išsiaiškinus, kad TRPA1 yra klausos ląstelių jonų kanalas, klausos ir kurtumo tyrimų srityje atsiveria daug naujų galimybių. Be to, atradimą galima pritaikyti ir inžinerijos bei nanotechnologijų srityse“, sakė G.Géléoc. 

Sutuoktinių pora G.Géléoc ir J.Holtas bendradarbiavo su Northwestern Universiteto, Duke Universiteto, Harvardo Medicinos mokyklos ir Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkais. 

„Tai – mokslas geriausiame savo pavidale. Klausimą nagrinėjome iš įvairių kampų, daugeliu skirtingų būdų ir daugelyje skirtingų tyrimų laboratorijų. Faktas, kad bendradarbiavome su kitais mokslininkais ir vieningų išvadų priėjome nepriklausomai, leidžia tvirčiau argumentuoti, kad bet kuris mokslininkas ar laboratorija galėtų tai pakartoti“, sakė J.Holtas.

Šaltiniai: http://www.delfi.lt
           http://www.eurekalert.org