Paieška:

Anglų mokslininkas Oliveris Hevisaidas ( Oliver Heaviside) (1850-1925) vaikystėje persirgo skarlatina ir beveik prarado klausą. Dėl to augo vienišas, užsidaręs, sarkastiškas. Mokykloje mokėsi gerai – ją baigė penktu iš 500 pretendentų laikyti egzaminus į koledžą. Tačiau neturėdamas lėšų ir noro toliau mokytis O. Hevisaidas išmokęs Morzės abėcėlę iškeliauja į Daniją , kur šešis metus dirba telegrafo kompanijoje. Dirbdamas savarankiškai lavinasi, domisi mokslo pasiekimais ir pats išspausdina du straipsnius apie elektrą. Vieną tų straipsnių savo darbe „Traktatas apie elektrą ir magnetizmą“ („Treatise on Electricity and Magnetism“) pažymėjo garsusis Dž. K. Maksvelis (James Clerk Maxwell).

Paveiktas Dž. K. Maksvelio traktato O. Hevisaidas metė darbą ir atsidejo mokslui. Dirbdamas kartu su H. Hercu supaprastino Maksvelio elektrodinamikos lygtis ir ilgą laiką naujos formos lygtys buvo vadinamos Herco – Hevisaido lygtimis. Ne mažiau svarbūs buvo O. Hevisaido pasiūlyti metodai. Jis pirmas išmokė fizikus operuoti vektoriais, atrado signalo perdavimo dideliais atstumais principą, nuspėjo televizijos, radijo ryšio atsiradimą, kai kuriuos Einšteino reliatyvumo teorijos aspektus. 

Palaikomas tokių mokslininkų kaip Dž. Dž. Tomsono, Dž. Pointigo, jis buvo išrinktas Londono karališkos draugijos nariu.