Paieška:

„Vienas iš penkių prancūzų paauglių turi klausos sutrikimų“,– duodamas interviu laikraščiui „Le Figaro“ sakė profesorius Christian Huggonet. Neskaičiuojant tų, kuriuos vargina tinitas ir hyperacusis (padidėjęs jautrumas tam tikriems garsams), 10 – 20 % paauglių kenčia nuo vienų ar kitų klausos sutrikimų. Gydytojai tokį jaunų žmonių klausos pablogėjimą pastebėjo tikrindami klausą, renkantis specialybes, kur reikalinga ypač gera klausa.

Profesoriaus Ch. Huggonet nuomone, tokį klausos blogėjimą lemia ne tik padidintas muzikos garso lygis naktiniuose klubuose, koncertų salėse ar bendro miesto triukšmo lygio padidėjimas, bet ir naujų muzikos įrašymo standartų atsiradimas. Atsiradus jaunimo pamėgtiems muzikinių failų „suspaudimo“ standartams (tokiems kaip MP3), kuriuose dirbtinai pakeliami žemesnio lygio garsai, daugiau varginama klausos sistema, greičiau pajuntama įtampa, atsiranda nuovargis. Klausantis muzikos tokiu formatu praktiškai nėra žemesnio garso lygio pauzių, kurių metu ausis pailsi. Ausis prisitaiko prie padidinto lygio garsų ir nebegirdi žemesnio intensyvumo garso. Orkestrų dirigentai jau skundžiasi, kad negali išgauti iš jaunų atlikėjų žemesnių tonacijų garsų. Vaikai, nuo mažens žiūrintys animacinius filmukus, kurių garso takelis įrašytas tam tikro „suspaudimo“ formatu, gali turėti kalbos moduliacijos pakitimų.

Parengė mokytoja Rūta Markauskienė
Šaltinis Le Figaro