Paieška:

Giljomas Amontonas (Guillaume Amontons) (1663 - 1705) – nuo vaikystės kurčias prancūzų fizikas, Paryžiaus mokslų akademijos narys. Dirbo mechanikos ir molekulinės fizikos srityse, pademonstravo optinį telegrafą. Vienintelis akademiko Giljomo Amontono biografinių faktų šaltinis yra tik Bernardo le Bovier de Fontenelle parašyta „Histoires de l’Académie Royale des sciences“(1705 m.).

G. Amontonas gimė advokato šeimoje Paryžiuje. Apkurto vaikystėje, po ligos. Gal būt paveiktas savo kurtumo, labai kuklus, sunkiai bendraujantis G. Amontonas susitelkė mokslui, susidomėjo mechanika, nagrinėjo amžinojo variklio sukūrimo idėją, savarankiškai mokėsi geometrijos, inžinerijos, architektūros. Šeima buvo nepatenkinta tokiu G. Amontono užsiėmimu, nes laikė jį nepelningu.

1867 m., 24 metų G. Amontonas Paryžiaus mokslų akademijai pristatė higrometrą, prietaisą dujinių terpių drėgnumui matuoti. Prietaisas akademijoje buvo puikiai įvertintas, tai paskatino kuklųjį išradėją ir eksperimentatorių imtis įgyvendinti kitas savo fantazijas ir idėjas.

1695 m. G. Amontonas vieninteliame savo parašytame veikale  „Remarques & Expériences Phisiques sur la construction d’une nouvelle Clepsidre, sur les Barometres, Thermometres, &Hygrometres“, Paris, 1695 m., pristatė pirmąjį ne gyvsidabrio barometrą ir pirmą kartą parodė vandens laikrodžio, barometro bei higrometro panaudojimą navigacijoje.

1699 m. G. Amontonas pateikė mokslų akademijai projektą apie įkaitinto besiplečiančio oro atliekamą darbą, pakeičiantį 140 žmonių arba 37 arklius. Visi jo darbai, paremti teorinėmis išvadomis, sulaukė įvertinimo. Tais pačiais metais jis buvo priimtas į Paryžiaus mokslų akademiją. Neužilgo, naujasis akademikas asamblėjai pristatė teoriją apie vidinę kietųjų kūnų trintį, kuri patvirtino kai kurias Leonardo da Vinčio hipotezes, nurodė priemones, kaip sumažinti trintį tarp besiliečiančių mechaninių dalių. Nors jo teorija buvo priimta su dideliu skepticizmu, tačiau 1781m. ją patvirtino Šarlis Ogiustenas Kulonas.

1702 m. G. Amontonas įvedė vieną temperatūrinę konstantą – vandens virimo temperatūrą, nustatė dujų slėgio priklausomybę nuo temperatūros ir oro tankio priklausomybę nuo slėgio. Naudodamas barometrą kaip altimetrą, bandė nustatyti Boilio-Marioto dėsnio teisingumą žemame slėgyje. Jis pristatė U formos barometrą, kurį vėliau pradėjo naudoti laivuose.

1703 m. jis išsakė mintį, kad labai žemose temperatūrose slėgis turėtų visiškai dingti. G. Amontonas pirmasis mokslininkas, iškėlęs absoliutinio nulio idėją, kurią 1848 m. išplėtė ir racionalizavo Viljamas Tomsonas (lordas Kelvinas). Tais pačiais metais G. Amontonas patobulino pirometrą.

Giljomas Amontonas mirė gana jaunas, 42 metų, manoma, kad nuo plaučių uždegimo.  B. Fontenelle savo veikale ji lygina netgi su Edme Mariotu, kurio vardu pavadintas dujų slėgio priklausomybės nuo tūrio dėsnis (Boilio-Marioto dėsnis). Kurčiojo mokslininko vardu pavadintas vienas Mėnulio kraterių.

Mokytoja Rūta Markauskienė