Paieška:

Kurčia amerikiečių astronomė Henrieta Svona Levit (Henrietta Swan Leavitt) (1868 – 1921) gimė Lankasteryje, Masačiūsetso valstijoje, protestantų dvasininko šeimoje.

Imli mokslui mergaitė pradėjo mokytis viename iš pirmųjų koledžų moterims (vėliau Radcliffe koledžas prie Harvardo universiteto). Čia ji susižavėjo astronomija, nes tuo metu tradicinės moterų profesijos – mokytoja arba medicinos sesuo, kurčiai merginai visiškai netiko. 1892 m. H. S. Levit baigė koledžą.

H. S. Levit labai norėjo dirbti astronomijos mokslo srityje. Ir čia jai labai pasisekė. 1893 m. ji pradėjo dirbti savanore Harvardo koledžo observatorijoje. Sakoma, kad tuometinis observatorijos vadovas profesorius Edvardas Čarlis Pikeringas (Edward Charles Pickering) moteris laikė stropesnėmis, efektyvesnėmis darbuotojomis nei vyrai, tačiau ko gero jis taupė observatorijos pinigus, moterims mokėdamas mažiau.

Iš pradžių observatorijoje ji atliko paprastus darbus - matavo nufotografuotų žvaigždžių ryškumus, nustatinėjo jų dydžius, sudarinėjo katalogus. 1902 m. H. S. Levit jau buvo etatinė observatorijos darbuotoja.

1908 m. H. S. Levit savo darbų rezultatus publikavo Harvardo koledžo astronominės observatorijos analuose (Annals of the Astronomical Observatory of Harvard College), kur pažymėjo galimą ryšį tarp kintamos žvaigždės absoliutinio ryškio ir šviesumo periodo kitimo.

Šia kryptimi H. S. Levit dirbo toliau. Ji lygino tos pačios kintamos žvaigždės ryškį skirtingose nuotraukose. Žvaigždžių fotografijų analizei ji sugalvojo pažangius metodus. 1912 m. Harvardo observatorija paskelbė Henrietos Svonos Levit darbą, kuriame aprašomas ryšys tarp cefeidžių absoliutinio ryškio ir šviesumo periodo kitimo, pagal kurį galima išmatuoti nuotolį iki žvaigždžių spiečių ir galaktikų, kuriose yra šių kintamų žvaigždžių.

Stropi, darbšti ir labai kukli moteris tapo viena geriausia žvaigždžių fotometrijos specialiste. Tačiau įnykusi į tyrimus, ji visiškai nekreipė dėmesio į savo sveikatos problemas. 1921 m. pabaigoje Henrietą Svoną Levit įveikė vėžys.

Henrieta Svona Levit atrado 4 novas, 2400 kintamųjų žvaigždžių, kurių dauguma Magelano Debesų galaktikose. Jos vardu pavadintas 5383 asteroidas ir krateris Mėnulyje. Jos tyrimo metodais astronomai naudojosi daugelį metų po jos mirties. H. S. Levit atradimai padėjo įvertinti mūsų galaktikos dydį ir formą.

Praėjus 4 metams po H. S. Levit mirties, švedų matematikas Gösta Mittag-Leffler norėjo iškelti jos kanditatūrą Nobelio premijai gauti. Tačiau Nobelio premija niekada nesuteikiama po mirties.

Parengė mokytoja Rūta Markauskienė