Paieška:

Vienas iš muzikavimo spalvomis pradininkas, prancūzų vienuolis – jėzuitas Lui Bertranas Kastelis (Louis-Bertrand Castel) (1688-1757) norėjo padėti kurtiesiems, stengdamasis garsų muziką pakeisti ją atitinkančia spalvų muzika. Jis sukūrė pirmą šviesos muzikos mechanizmą visiškai supaprastinęs muzikos „matymą“. Šviesos klavesinas sugalvotas L. B. Kastelio, turėjo padėti kurtiesiems pajusti muziką. Kiekvieną klavesino klavišą atitiko spalva, kurią buvo galima pamatyti judančioje spalvotoje juostoje, paspaudus tą klavišą. Spalvos atitiko pagrindinius muzikinės gamos tonus, o priklausomai nuo registro keitėsi tik spalvos sodrumas. L. B. Kastelis pateikė tokius spalvų ir tonų santykius: do — mėlyna, do-diez — melsvai žalia, re — žalia, re-diez — alyvinė, mi — geltona , fa — abrikosinė, fa-diez — oranžinė, sol — raudona, sol-diez — avietinė, la — violetinė, la-diez — violetinė-purpurinė, si — indigo.

Tačiau L. B. Kastelio išradimas nesukėlė visuotinio pritarimo. Daugelis laikė ,kad tokios skalės sudarymas visiškai individualus reikalas. Nors laikui bėgant spalvų klausa (sinopsija) buvo pripažinta kaip realiai egzistuojantis reiškinys. Muzikos ir spalvų ryšį savo kūryboje plėtojo kompozitoriai H. Berliozas, F. Listas, K. Debiusi, M. Ravelis, K. Čiurlionis ir kt.

Šaltiniai http://www.audiomagazine.ru
            http://www.musicologie.org