Paieška:

Pusiausvyrą arba kūno padėtį erdvėje žmogus suvokia pusiausvyros organu (vestibiuliariniu aparatu) – vidinėje ausyje esančių trijų pusapvalių kanalų receptoriais. Pusapvaliai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose ir užpildyti skysčiu. Kintant galvos padėčiai arba judant, skysčio spaudimas atitinkamame pusapvaliame kanale slegia plaukelines ląsteles. Susidarę nerviniai impulsai nervais eina į vidurines smegenis, smegenėles ir didžiųjų pusrutulių žievę.

Tačiau pusiausvyros organas atsako ne tik už pusiausvyros stabilizavimą stovint arba judant, bet ir už žvilgsnio stabilizavimo sistemą, kuri užtikrina žvilgsnio krypties ir regėjimo aštrumo stabilumą, atliekant aktyvius galvos ir kūno judesius.

Dažnai supimas, ritmiškas galvos judėjimas sukelia nemalonų svaigulio ir pykinimo jausmą. Tai parodo pusiausvyros organo sutrikimą. Tačiau žymiai daugiau problemų sukelia vestibulo-okuliarinio reflekso sutrikimas, kai akies tinklainėje nesuformuojamas stabilus vaizdas. Tam įtakos gali turėti dėl persirgtų infekcinių ligų žuvusios plaukelinės ląstelės, genetiniai arba trauminiai vidinės ausies pakitimai, kurtumas.

Dr. Č. Santina (Charles Santina) ir jo kolegos iš Dž. Hopkinso medicinos mokyklos) (Johns Hopkins School of Medicine) pasinaudojo ausies sraigės implantų kūrimo technologija ir sukūrė naują įrenginį, leidžiantį atstatyti sutrikusį pusiausvyros organo veikimą.

Anksčiau jau buvo sukurti vestibiuliarinių implantų modeliai, kuriuose buvo naudojami miniatiūriniai giroskopai nustatantys galvos padėtį ir elektrodais perduodantys signalą pusiausvyros nervui. Tačiau, dėl pernelyg didelių matmenų ir neilgos akumuliatorių darbo trukmės, žmonėms tokie implantai nebuvo taikomi.

Dr. Č. Santino grupė sukurė  vestibiuliarinio implanto prototipą, kuriame vietoj giroskopų panaudojo akselerometrus. Įrenginio matmenys sumažėjo, prailgėjo akumuliatorių tarnavimo trukmė. Dabar atliekamas implanto testavimas.

Parengė mokytojos Rūta Markauskienė ir Ingrida Metrikienė
Šaltinis NewScientistTech
Foto Corbis