Paieška:

Mario D'Agata (g. 1926 m.) - italų lengvo svorio boksininkas, kol kas vienintelis kurčiasis boksininkas, tapęs pasaulio ir Europos profesionalaus bokso čempionu.

Mario augo gausioje, septynių vaikų šeimoje. Be jo, šeimoje augo dar du kurtieji vaikai, todėl tėvai vežiojo juos po visą Italiją, tikėdamiesi rasti gydytoją, kuris išgydytų juos nuo kurtumo. Deja - veltui.

7 metų Mario pradėjo mokytis Tommaso Pendolos vardo kurčiųjų mokykloje. Mokykloje mokėsi medžio raižytojo ir keramikos dekoratoriaus amato. Mario D'Agata išgyveno sunkią vaikystę. Nedidelio ūgio, kurčias berniukas buvo užgauliojamas bendraamžių, todėl jis visą laiką turėjo kovoti įrodinėdamas, kad yra ne blogesnis negu kiti.

Kartą kavinėje pamatė plakatą, kuriame buvo pavaizduotas boksininkas. Sportininko atvaizdas  padarė berniukui didžiulį įspūdį. Mario susirado sporto salę, kurioje treniravosi boksininkai, ir nuo tos dienos boksas užėmė svarbiausią vietą jo gyvenime.

Antrasis pasaulinis karas sujaukė jaunojo boksininko planus. Tik 1946 m. 20 -metis jaunuolis pradėjo savo boksininko mėgėjo karjerą. Intensyvios treniruotės, gera boksininko technika davė puikių rezultatų. Mėgėjų ringe M. D'Agato laimėjo 90 iš 110 kovų. 1950 m. spalio 14 d. jis tapo profesionaliu boksininku, 6 raundų kovoje nugalėdamas Giuseppę Saladarį. Toliau sekė dar 9 nuostabios pergalės, iš kurių dvi baigėsi priešininkų nokautais. Pirmąjį pralaimėjimą Mario D'Agata patyrė 1951 m. balandžio 2 d. prieš Romolo Re. Iki 1953 m. spalio mėn. M. D'Agata laimėjo 19 kovų ir 3 pralaimėjo. 1953 m. spalio 27 d. Mario D'Agata nugalėjo Giannį Zuddą ir iškovojo Italijos lengvo svorio čempiono titulą. 1954 m. sausio - balandžio mėn. šį titulą apgynė, nokautavęs Luigį Fasulą ir vėl laimėjęs prieš Giannį Zuddą. Ringe M. D'Agata pasižymėjo tuo, kad primesdavo priešininkui didelį tempą ir sugebėjo atlaikyti galingus smūgius. Pasigirdo kalbų, kad jis ne tik negirdi, bet ir nejaučia smūgių.

1954 m. gegužės 15 d. Tunise jis susitiko su Prancūzijos ir Europos čempionu Robertu Koenu (Robert Cohen). 10 raundų kovoje R. Koenas sutriuškino M. D'Agatą. Nors M.D'Agata sugebėdavo tarti tik neaiškius garsus, tačiau kažkokiu stebuklingu, būdu R. Koeno pavardę jis tardavo aiškiai ir gerai. 1954 m. jis baigė pergalėmis Melburne prieš Bobby Sinn ir Billy Peacock. M. D'Agata pradėjo ruoštis kovai dėl lengvo svorio pasaulio čempiono titulo su meksikiečiu Raul'iu Macias. Tačiau vienas tragiškas įvykis sujaukė visus planus. Ginčo metu tarp M. D'Agatos tėvų ir jų verslo partnerio įvykusio susišaudymo, Mario buvo sužeistas. Taigi, M. D'Agata atsidūrė ligoninėje su peršautu plaučiu.

Mario D'Agata  sugebėjo ne tik visiškai pasveikti, bet per rekordiškai trumpą laiką atgavo sportinę formą ir grįžo į ringą. Jau 1955 m. gegužės 25 d. jis nugalėjo Arthur'ą Emboule. Visus šiuos metus sekusių pergalių seriją vainikavo kova dėl Europos čempiono vardo su prancūzu Andre Valignat’u, spalio 29 d. Po serijos stiprių smūgių į korpusą prancūzas pasidavė 5 raunde. Mario D'Agata tapo Europos čempionu.

1956 m. po pergalės prieš Little Cesar ir dviejų pergalių prieš Jesų Rubio, M. D'Agata iškovojo teisę kautis dėl pasaulio lengvojo svorio čempiono titulo prieš Robertą Koeną.  Įvyksianti kova sukėlė didžiulį susidomėjimą Italijoje. Iki to laiko tik vienas italas, sunkiasvoris Primo Carnera, buvo iškovojęs pasaulio bokso čempiono vardą 1935 m.

Bokso mačas dėl lengvo svorio pasaulio bokso čempiono vardo įvyko Romoje, 1956 m. birželio 29 d. Televizorius tada buvo prabanga. Italai būriais susispietė prie mažų, juodai-baltų televizorių ekranų baruose, vienas pas kitą. Varžybas stebėjo 38000 žiūrovų susirinkusių Romos olimpiniame stadione. Ištuštėjo gatvės. Visa Italija sirgo už „piccolo sordomuto“. Išėjęs į ringą, Mario D'Agata mojuodamas ranka pirmiausia pasveikino vienoje vietoje susibūrusius savo „tyliuosius“ draugus.

Po atkaklios kovos, šeštajame raunde M. D’Agata pasiunčia R. Koeną į nokdauną. Dėl prancūzo žaizdos mačas buvo sustabdytas ir tai apsaugojo prancūzą nuo visiško sutriuškinimo. Mario D'Agata tampo lengvo svorio pasaulio bokso čempionu. Sirgaliai nešė Mario ant rankų. Kurtieji siuntė savo mylimiausiam boksininkui pačius šilčiausius gestus.

1957 m. balandžio 1 d. M. D'Agata gynė savo iškovotą pasaulio čempiono titulą. Paryžiuje susirėmė su Alphonse Halimi, alžyriečiu, atstovaujančiu Prancūzijai. Specialiai šiai kovai ringo kampuose buvo pastatyti žibintai, kurie įspėdavo D'Agatą apie raundo pabaigą. Mačas vyko stadione, buvo vėjuota, audringa diena. Žaibas pataikė į vieną iš žibintų ir kibirkštys apdegino M. D'Agatai kaklą ir nugarą. Tačiau buvo nuspręsta kovą tęsti. 15 raundų kovoje Mario pralaimėjo A. Halimi. Kad ir kaip stengėsi M. D'Agata vadybininkai, A. Halimi revanšiniam mačui sutikimo nedavė.

1957 m. spalio 27 d. M. D'Agata apginė Europos čempiono titulą nokautuodamas Federico Scarponi 8 -ajame raunde. 1958 m. spalio 12 d. 15 raundų kovoje su Piero Rollo šį titulą prarado.

1962 m. liepos 19 d. M. D'Agata pralaimėjo kovoje, dėl Italijos lengvo svorio čempiono titulo prieš Federico Scarponi. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. baigė boksininko karjerą.

Profesionalaus bokso ringe Mario D'Agata iškovojo 54 pergales (iš jų 22 nokautuodamas priešininką), patyrė 10 pralaimėjimų ir 3 susitikimus baigė lygiosiomis. Reikšmingiausios pergalės: 1956-1957 m. pasaulio lengvo svorio čempionas, 1955-1956m. ir 1957-1958 m. Europos lengvo svorio čempionas,  1953-1954 m. Italijos lengvo svorio čempionas.

Parengė mokytojos Rūta Markauskienė ir Ingrida Metrikienė