Paieška:

Anglų astronomas Džonas Gudrikas (John Goodricke) (1764 – 1786) gimė Jorkšire (Anglija). Visiškai apkurto 5 –erių metų persirgęs skarlatina.

Pasiturintys tėvai (tėvas britų diplomatas, o motina olandų pirklio duktė) 1772 m. išsiuntė berniuką į kurčiųjų mokyklą Edinburge. Šią privačią kurčiųjų mokyklą 1760 m. įkūrė Tomas Braidvudas (Thomas Braidwood, 1715-1806), kad kurtieji įgytų tinkamą išsilavinimą. Mokykloje Džonas Gudrikas išmoko kalbėti ir puikiai skaityti iš lūpų.

1778 m. 13 –metis Džonas pradėjo lankyti Varingtono (Warrington) akademiją ir po 3 metų ją baigė. Akademijoje susidomėjo matematika ir astronomija, todėl grįžęs į gimtąjį Jorkširą tęsė astronominius stebėjimus kartu su Edvardu Pigotu (Edward Pigott (1753 – 1825), anglų astronomas). E. Pigoto tėvas (Nathaniel Pigott (1725-1804), anglų astronomas) turėjo privačią observatoriją su puikiu veidrodiniu teleskopu, kuriuo Džonas Gudrikas galėjo naudotis.

1782 m. lapkričio 12 –osios naktį stebėdamas Persėjo žvaigždyno žvaigždę Algolį Dž. Gudrikas pastebėjo, kad ji šviečia žymiai silpniau negu anksčiau. Sekančią naktį Algolis vėl švietė taip pat kaip ir anksčiau. Stebėdamas Algolį Dž. Gudrikas pastebėjo dėsningumą, kad žvaigždės ryškis keičiasi periodiškai kas 68 valandas ir 50 minučių. (iš tikrųjų 68 val. ir 49 min.). Savo dienoraštyje Dž. Gudrikas rašė – “…stebėjau ištisas valandas ir laikiau tai optine apgaule, bet pasirodo neklydau, žvaigždės ryškis iš tiesų keičiasi…”. Dž. Gudrikas padarė išvadą, kad Algolis yra dviejų žvaigždžių sistema (vėliau nustatyta, kad Algolis trinarė žvaigždė), kurios sukasi viena apie kitą.

Iš tikrųjų žvaigždės ryškis nekinta, bet abu nariai skrieja aplink bendrą masės centrą orbita, kurios plokštuma beveik sutampa su regėjimo spinduliu, ir periodiškai vienas kitą užtemdo. Tokią teoriją 1738 m. jis pateikė Britų Karališkajai Draugijai (British Royal Society). Už šį atradimą 19 –metis kurčias astronomas buvo apdovanotas Karališkosios Draugijos Godfrey Copley medaliu.

Dž. Gudrikas ieškojo kitų kintamųjų žvaigždžių. Ir rado - β Lyr (Lyros beta arba Šeliakas, užtemdomoji dvinarė žvaigždė Lyros žvaigždyne) ir δ Cep (Cefėjo delta, pulsuojanti kintama žvaigždė Cefėjo žvaigždyne).

1786 m. balandžio 16 d. Džonas Gudrikas tapo Britų Karališkosios Draugijos nariu, tačiau šia garbe jis nespėjo pasidžiaugti. Stebėdamas Cefėjo δ susirgo plaučių uždegimu ir 1786 m. balandžio 20 d. mirė.

Džono Gudriko vardu pavadintas vienas iš Jorko universiteto koledžų ir salė Jorko universitete.

Parengė mokytojos Rūta Markauskienė ir Ingrida Metrikienė