Paieška:

Įvairaus aukščio, tono ir amplitudės garsai, o ypač muzikiniai, labai įtakoja žmogaus psichinę sveikatą. Muzikiniai grasai, lydintys žmogų visą gyvenimą kartais tampa muzikinės haliucinacijos priežastimi. Remiantis tyrimais atliktais Didžiojoje Britanijoje 65 metų amžiaus grupėje nustatyta, kad nuo įkyrios muzikos ausyse kenčia vienas iš 10000 žmonių. Moterys šias haliucinacijas girdi dažniau nei vyrai. Medikai mano, kad tikrą šio susirgimo mąstą nustatyti sunku, nes daugelis šiuos simptomus linkę nuslėpti. Muzikinės haliucinacijos prieš tai sveikus pacientus pradeda kamuoti staiga. Anksčiau mėgti muzikiniai kūriniai, dabar skambantys hitai ar iš viso nežinomos melodijos skambančios galvoje košmaru paverčia žmogaus kasdienybę. Britų psichiatrų teigimu, galvoje savaime grojančios melodijos tik dabar laikomos retu, sunkiai įveikiamu sutrikimu. Jie beveik neabejoja, kad kenčiančių nuo muzikinių haliucinacijų žmonių ateityje tik daugės.

Bet mįslingiausia yra tai, kad tokias muzikines haliucinacijas „girdi“ ir kurtieji. Tyrimai parodė, kad muziką žmogus priima unikaliu nervinių ląstelių tinklu. Ir ne tik klausos organais, bet ir visu kūnu, kaulais, vidaus organais. Kai garsai patenka į smegenis, smegenų žievės dalis atsakinga už klausą juos diferencijuoja ir perduoda signalus į smegenų sritį, kur „sumuojamas“ ritmas ir melodija. Pasirodo, kad būtent giluminės smegenų dalys sukelia muzikines haliucinacijas,o garsų priėmimo organai įtakos visiškai neturi.  Smegenyse yra sritys, kuriose analizuojami ir apdirbami atsitiktiniai impulsai ir signalai. Jei dar įsijungia prisiminimai, tai analizuojami impulsai gali virsti kažkada girdėta melodija. Tokia teorija paaiškina, kodėl muzikines haliucinacijas „girdi“ ir kurtieji.

Parengė mokytoja Rūta Markauskienė
Šaltiniai:
http://www.physorg.com
http://www.musicpsychology.net
http:/www.bernardinai.lt
Foto http://pro.corbis.com