Paieška:

Emanuelė Laborit (Emmanuelle Laborit) (1971 m.) gimė Prancūzijoje, kurčia. Nuo 7 metų Vincennes centre (centre à Vincennes) mokėsi gestų kalbos. 13 –kos metų pradėjo lankyti kurčiųjų mokyklą, kurioje mokėsi tik žodiniu (garsinių) metodu – gestų kalba mokykloje buvo uždrausta. Prieš tokį mokymo metodą E. Laborit pradėjo paauglišką maištą, nes gestų kalba buvo jos bendravimo kalba. Besimokydama mokykloje ji pradėjo lankyti IVT (International Visual Théâtre, kuriam ji dabar vadovauja) teatro studiją, kur vaidina ir bendrauja tik gestų kalba. Būtent gestų kalba (kuri iki 1976 m. Prancūzijoje laikyta neetiška) atvėrė jai plačias galimybes vaidinant. Egzaminų metu jai pasiūlyta suvaidinti pjesėje „Tylos vaikai” („Les enfants du silence”). 

1993 m. E. Laborit,  kaip geriausias teatro atradimas, gavo prestižinį Moljero apdovanojimą. Tai buvo didžiulis laimėjimas, kad kurčia ir nekalbanti aktorė gali lygiuotis su geriausiais girdinčiais aktoriais.

E. Laborit – puiki teatro aktorė, perduodanti žiūrovui savo mintis per plastika, choreografiją, ritmą, gestus.

1994 m. ji pradedėjo filmuotis TV ir kino filmuose. 1996 m. padrąsinta režisieriaus Yvo Andželo (Yves Angelo) savo gestus papildo kalba. „Kai kurie užsienio aktoriai vaidina prancūzų filmuose ir kalba su akcentu. Tai kodėl ir aš negaliu kalbėti su  kurčiojo akcentu?” – sakė aktorė. Ji nusifilmavo 9 -uose televizijos ir kino filmuose: Ji nusifilmavo 9 -uose televizijos ir kino filmuose: 1994 m. – „3000 scénarios pour un virus”; 1995 m. – „Au-delà du silence”; 1996 m.  – „La vie silencieuse de Marianna Ucria”, „Le propre de l´homme” (TV); 1997 m. – „Un air si pur...”; 1999 m. – „Marie-Line”, „Retour à la vie”; 2001 m. – „Amour secret”, „L´ami Fritz” (TV).