Paieška:

Pjeras de Ronsaras (Pierre de Ronsard) (1524 – 1585) – prancūzų Atgimimo poetas, atsisakęs viduramžio tradicijų ir pavyzdžiu pasirinkęs klasikinę Graikijos bei Romos literatūrą. Jis padarė lemiamą įtaką prancūzų poezijai net dviems šimtmečiams. 

Mokydamasis Navaro koledže tapo karakiaus Francisko I sūnų, o po to jo sesers pažu. Būdamas L. de Baifos (vieno didžiausių savo laikų humanisto, žinomo diplomato) sekretoriumi jis aplankė Škotiją, Angliją, Elzaso sritį. Kelionių metu jis susipažino su daugeliu įžymių mokslininkų, tačiau vienos kelionės metu P. de Ronsaras sunkiai susirgo ir apkurto. Kadangi diplomatinė ir karinė karjera jam tapo nebepasiekiamos, jis pasišventė poezijai. 

Kartu su kitais jaunais dvariškiais, mėgstančiais mokslą, jis įstojo į Paryžiaus koledžą. Septyni jauni poetai su P. de Ronsaru priešakyje pasivadino 7 žvaigždžių, sudarančių žvaigždyną, vardu - „Plejada". Visi „Plejados" poetai pasižymėjo didele aistra mokslui. 1650 m. P. de Ronsarui suteiktas dvaro poeto rangas.

P. de Ronsaro kūryba netolygi. Jis ketino parašyti didžiulį tautinį epą „Fransiada" (La Franciade), kuriame norėjo parodyti prancūzus kilus iš senovės trojėnų - iš Hektoro sūnaus Franko, kuris, pasak padavimo, įkūrė Prancūzijos valstybę. Tačiau iš sumanytų dvidešimt keturių giesmių parašytos tik keturios. Jos buvo išleistos 1572 m. „Odės“ (Odes, 1550-1553) – aiškus Pindaro ir Horacijaus pamėgdžiojimas. 

Didžiausią pripažinimą Ronsarui atnešė jo lyrika – „Meilės eilėraščiai“ (Amours, 1552), „Meilės eilėraščių tęsinys“ (Continuations des Amours, 1555), „Elenos sonetai“ (Sonnets pour Hélène,1578). Jo meilės lyrikoje dominuoja greitai bėganĨio laiko, atsisveikinimo su jaunyste temos. Ronsaras buvo vienas iš tų nedaugelio to laikų poetų, kurie, remdamiesi Horacijaus carpe diem (naudokis proga) motyvu, drįso savo kūryboje apdainuoti kūniškąją meilę, užuot reiškę platoniškus jausmus.
 
P. de Ronsaras savo eilėraščiuose meistriškai apdainavo gamtos grožį, pasižymėjo ir kaip politinės satyros meistras. 

P. de Ronsaras buvo gerai žinomas Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje, Švedijoje, Lenkijoje. Jo kūrybos įtaka buvo jauĨiama daugelio anglų poetų – Sidnio, Spenserio, Šekspyro kūryboje.