Paieška:

Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius: dabartinė veikla ir perspektyvos

Ketvirtus metus Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre įsikūręs Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius tęsia 2006 m. pradėtą veiklą – vykdo su lietuvių gestų kalbos tyrimais ir metodinių priemonių rengimu kurtiesiems ir neprigirdintiesiems susijusius projektus.

Mokymo(si) priemonės ir metodiniai leidiniai

Nuo 2006 m. iki 2008 m. LKNUC Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius atrinko ir išleido devynias specialiąsias mokymo priemones ir tris metodinių rekomendacijų leidinius mokytojams ir tėvams. Pradėtos kurti ir bilingvinės priemonės. Pirmoji išsami kelių dalių bilingvinė priemonė (literatūros vadovėlis) pasirodys 2011 metais.

Dabar šiek tiek plačiau apie mokymo priemones, išleistas per 2008 m.

Colin Baker, Įvadas į bilingvizmą (knygos „A Parents‘ And Teachers‘ guide to bilingualism“ fragmentai). Tai segtuvas kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdytojams (tėvams ir mokytojams), kuriame aptariami svarbiausieji veiksniai, auginant dvikalbį vaiką. Šiame segtuve pateikta medžiaga padės atsakyti į tokius klausimus: ar mažam vaikui lengva tapti dvikalbiu, ar geriau ugdyti abi kalbas kartu, ar vieną kalbą vėliau nei kitą bei daugelį kitų dvikalbiam ugdymui reikšmingų aspektų.

Dar vienas rekomendacinio pobūdžio leidinys – tai Alfonso Mitkaus parengta knyga „Kai sutrinka klausa“ (Vilnius, Žuvėdra, 2008 m.). Joje trumpai ir glaustai rašoma apie klausos sutrikimus bei jų įtaką neprigirdinčių ir kurčių vaikų žodinės kalbos vystymuisi. Autorius pateikė bendrojo pobūdžio patarimų mokytojams, ugdantiems vaikus, turinčius klausos sutrikimą, bendrojo lavinimo mokyklose ir pedagoginių tarnybų specialistams, kuriems tenka įvertinti tokių mokinių gebėjimus, pasiekimus ir žinias bei pateikti rekomendacijų tinkamam ugdymo proceso organizavimui.

Sakytinės kalbos mokymas ypač aktualus dirbant su neprigirdinčiais vaikais. 2008 m. buvo parengtas ir išleistas sakytinės kalbos mokymui skirtas komplektas – mokytojo knyga ir pratybos. Šį komplektą parengė surdopedagogai Leonas Geleževičius ir Milda Pošytė. Mokytojo knygoje „Sakytinės kalbos mokymas“ aptariamas tarties mokymo turinys, mokymo metodai ir principai. Remiamasis užsienio surdopedagogų patirtimi ir mokymo metodikomis. Antroji mokymo priemonės dalis „Sakytinės kalbos mokymas. Pratybos“ apima visą tarties mokymą, pradedant garsais ir baigiant jų įtvirtinimu atskiruose žodžiuose ir kalboje.

Pradinukams išleistas Rūtos Markauskienės ir Jolitos Uljanovienės parengtas pratybų sąsiuvinis „Užduotys veiksmažodžių vartojimui įtvirtinti“ (Vilnius, „Agnus Dei“, 2008 m.). Šiame pratybų sąsiuvinyje pateiktos užduotys skirtos kurčiųjų vaikų kalbai ugdyti ir kalbos gramatinei sandarai formuoti. Jas galima pritaikyti ir neprigirdintiems vaikams. Užduotys paruoštos atsižvelgiant į lietuvių kalbos mokymo programą. Sąsiuvinyje pateiktos užduotys padeda formuoti žodžių junginių sudarymo įgūdžius, įtvirtinti sakinio sudarymo taisykles.

Lietuvių kalbos mokymo proceso palengvinimui skirti du tekstų kūrimo sąsiuviniai „Rašome rašinį“ (autorės Milda Pošiūtė-Žebelienė ir Vitalija Šlapšinskienė) – pirmasis skirtas 5-7 kl. mokiniams, antrasis – 8-10 kl. klausos sutrikimą turintiems mokiniams. 5-7 kl. skirtame tekstų kūrimo sąsiuvinyje pateiktos trumpos teorinės dalys (kas yra rašinys, kokios jo dalys ir pan.) ir parengiamosios praktinės užduotys, kurias atlikdami mokiniai susipažins su paveikslų serijomis ir mokytojo padedami mokysis rašyti rašinius. Antroje priemonėje pateikta daug lavinamųjų ir korekcinių užduočių, padėsiančių kurti atskiras rašinio dalis (pradžią, pabaigą, dėstymo dalis), jas sieti ir komponuoti. Šios užduotys persipina su trumpomis teorinėmis dalimis (pavyzdžiui, kaip taisyklingai parašyti laišką, skelbimą, kvietimą, kaip pasirengti interviu ir pan.).

Dauguma iki šiol parengtų ir išleistų priemonių skirta lietuvių kalbos mokymui. Ateityje numatoma parengti ir išleisti kitiems mokomiesiems dalykams (ne tik lietuvių kalbos mokymui) skirtų priemonių. Kiekvienais metais skyrius vykdo kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo įstaigų pedagogų apklausas – kokių mokymo priemonių labiausiai stinga, ką vertėtų parengti ir išleisti. Taigi mokymo priemonės atrenkamos atsižvelgiant į surdopedagogų pasiūlymus.

Teminiai žodynai lietuvių gestų kalba

Iki šiol buvo parengti aštuoni kompiuteriniai teminiai aiškinamieji žodynai lietuvių gestų kalba: geografijos, chemijos, dailės, fizikos, istorijos, biologijos, politologijos ir katalikų tikybos. Kiekviename iš jų pateikiama apie du šimtus teminių sąvokų. Sąvokų apibrėžimai pateikti lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba. Tokio tipo žodynus mokytojai dalykininkai gali naudoti pamokų metu arba skirdami mokiniams papildomas savarankiško mokymosi užduotis. Šie žodynai yra patalpinti ir www.unriis.lt tinklalapyje, todėl prieinami visiems besidomintiems lietuvių gestų kalba. Šiais metais bus išleisti dar du – sporto terminų ir matematikos bei informacinių technologijų aiškinamieji žodynai.

Kompiuterinės gestų kalbos mokymo(si) priemonės

Mokyklose pradedantiems dirbti bei jau dirbantiems lituanistams (ir kitų dalykų mokytojams) bei visiems besidomintiems gestų kalbos ypatybėmis, galime pasiūlyti kompiuterinį lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlį, parengtą lietuvių gestų kalba ir lietuvių kalba. Jame aptariami pagrindiniai lietuvių gestų kalbos vartojimo, struktūros ir gramatinės raiškos dalykai. Atskleidžiami šių kalbų panašumai ir skirtumai. Medžiagos rengėjai šį vadovėlį orientavo kurčiųjų mokyklų vyresniųjų klasių  moksleiviams, tačiau jis itin naudingas ir mokytojams, tėvams.

2008 m. DVD laikmenoje išleista kompiuterinė lietuvių gestų kalbos mokymosi programa, skirta individualiam gestų kalbos mokymuisi. Joje pateikiama dešimt pamokų. Pamokas sudaro pagrindiniai tekstai, posakiai, supratimo, bendravimo ir kalbėjimo užduotys, trumpi paaiškinimai apie lietuvių gestų kalbos gramatiką. Čia pateikiama ir sociokultūrinė informacija apie kurčiuosius. Priemonė ypač naudinga pradedantiesiems. Ją galima rasti ir www.unriis.lt duomenų bazėje.

Aiškinamasis lietuvių gestų kalbos žodynas

Skyrius koordinuoja ir Aiškinamojo lietuvių gestų kalbos žodyno rengimą. 2005 m. buvo sukurta kompiuterinė lietuvių gestų kalbos žodyno versija (ją tuo metu parengė VšĮ Surdologijos centras). Šiame kompiuteriniame žodyne fiksuojami svarbiausieji konkretaus gesto elementai - konfigūracija, plaštakos padėtis, lokalizacija, judesys bei jam priskiriamas lūpų judesys. Visi šie leksiniai segmentai atsispindi filmuotoje medžiagoje (filmuojami atskiri gestai, taip pat jie pateikiami konkrečiame sakinyje) ir registruojami žodyno duomenų bazėje, taigi ilgainiui, kai žodynas bus perkeltas į internetą ir prieinamas visiems, vartotojai galės susirasti reikiamus gestus ne tik paprastuoju būdu – pagal abėcėlę, bet ir ieškoti gestų pagal atskirus segmentus. Gestotyros ir  metodinių priemonių rengimo skyriaus darbuotojai žodyną pildo nuo 2006 metų. Šiuo metu jame yra sukaupta daugiau nei aštuoni tūkstančiai leksinių vienetų, buvo išplėsta žodynui pildyti skirta sistema. Kiekvienais metais vykdomi papildomi žodyno patikros darbai – žodynas kaskart peržiūrimas ir koreguojamas. Šiais metais galima bus pradėti naudotis internetine Aiškinamojo lietuvių gestų kalbos žodyno versija – čia bus perkelta du tūkstančiai lietuvių gestų kalbos leksinių vienetų aprašų.

Ir pabaigai – skyriaus rekvizitai tiems, kurie norės susisiekti ir gauti daugiau informacijos: esame įsikūrę Vilniuje, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, Filaretų g. 36;  el. p. gestotyra@lknuc.lt, tel.852153959. 

Milda Pošiūtė-Žebelienė,
LKNUC Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyriaus gestų k. specialistė