Paieška:

Š.m. rugsėjo 5 - 15 dienomis Taipėjuje (Taivanas) įvyks XXI kurčiųjų vasaros olimpinės žaidynės (Deaflympics), kuriose dalyvaus beveik 4000 sportininkų iš daugiau nei 80 -ties pasaulio šalių.

Šiose žaidynėse patvirtinta  20 sporto disciplinų: badmintonas, boulingas, graikų-romėnų ir laisvosios imtynės, lengvoji atletika, krepšinis, tinklinis, paplūdimio tinklinis, dviračių sportas, rankinis, orientavimosi sportas, stalo tenisas, šaudymas, plaukimas, futbolas, tenisas, vandensvydis. Pirmą kartą į žaidynių programą kaip oficialios sporto rungtys įtrauktos dziudo, karate ir taekvondo.

Vasaros žaidynės (Deaflympics) – tai didžiausias kurčiųjų sporto renginys. Pirmą kartą žaidynės, pavadintos Tarptautinės tyliosios (tylos) žaidynės (International Silent Games), surengtos 1924 metais Paryžiuje kurčiojo prancūzo Eugène Rubens-Alcais iniciatyva. Šiose žaidynėse dalyvavo 145 sportininkai iš 9 Europos valstybių. Vėliau žaidynės ne kartą keitė pavadinimą. 1961 m. jos pervardintos į tarptautines kurčiųjų žaidynes (International Games of the Deaf), 1969 m. pavadintos pasaulio kurčiųjų žaidynėmis (World Games of the Deaf), o 2001 m. – kurčiųjų olimpinėmis žaidynėmis (Deaflympics), kad atsispindėtų olimpinis žaidynių mastas.

Latvija ir Estija žaidynėse dalyvavo dar iki antrojo pasaulinio karo. Lietuvos sportininkai žaidynėse dalyvauti pradėjo TSRS rinktinės sudėtyje 1957 m., VIII vasaros žaidynėse Milane. Šiose žaidynėse Lidija Ruzgytė-Preišagalavičienė tapo čempione 80 m bėgimo su barjerais rungtyje, o šuolio į tolį rungtyje iškovojo bronzos medalį. 1965 m. X olimpiadoje Vašingtone ši sportininkė laimėjo aukso medalį estafetės 4x100 m rungtyje, sidabro medalį 200 m bėgime ir bronzos medalius 100 m bėgimo ir 80 m bėgimo su barjerais rungtyse.

Daugiau nei ketvirtį amžiaus nepagerintas moterų 4x400 m estafetės olimpinis rekordas, kurį 1981 m. XIV olimpiadoje Kelne pasiekė TSRS moterų komandą, kurioje bėgo ir Rūta Norkevičiūtė-Radavičienė. Sprinterės Aleksandra Žarova, Rūta Norkevičiūtė, Marina Bogatova ir Raja Šelkovskaja distanciją įveikė per 3:52,36 ir net 6,5 s pagerino prieš tai buvusį olimpinį rekordą. Šioje olimpiadoje, TSRS rinktinės sudėtyje, krepšininkai Algirdas Jurkša, Šarūnas Pečiulis ir Jonas Lukošius iškovojo bronzos medalius.

1989 m. XVI kurčiųjų vasaros žaidynėse Naujojoje Zelandijoje Ona Pečiulienė tapo vicečempione 800 m, 1500 m ir 3000 m bėgimo rungtyse, o estafetėje 4x400 m laimėjo bronzos medalį.

Nuo 1993 m. Lietuvos delegacija kurčiųjų olimpinėse žaidynėse dalyvauja kaip savarankiška komanda. Iki šiol medalius žaidynėse laimėjo orientacininkai, badmintonininkai, krepšininkai ir krepšininkės, lengvaatlečiai.

Rūta Markauskienė