Paieška:

Balandžio 20 d. - Tarptautinė kovos su triukšmu diena.

Aplinka pažįstama jutimo organais, vienas iš jų – klausa. Mes girdime ne tik ausimis, bet visu kūnu – kaulais, vidaus organais. Užsimerkdami galime apsisaugoti nuo ryškios šviesos, atitraukti ranką nuo įkaitusio daikto, užsiimti nosį nuo blogo kvapo, tačiau apsisaugoti nuo triukšmo labai sunku. Triukšmas – tai bet koks nepageidaujamas garsas arba nederančių, įvairaus dažnio, intensyvumo garsų seka.
 
Garsai turi skirtingas charakteristikas – dažnumą, amplitudę, tembrą ir poveikis į žmogaus organizmą gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Kiekvieno žmogaus klausos skausmo slenkstis (garso sukeliamas skausmas ausyse) skirtingas – 130 – 140 dB. Tačiau bet kuris žmogus apkurstų stovint šalia reaktyvinio lėktuvo įjungtais varikliais (150 -160 dB).

Aplinkos triukšmo fonas iki 10 dB žmogui mirtina tyla. Triukšmo kalvėje pikinis garsumas apie 90 dB, diskotekoje – apie 100 dB, kylančio lėktuvo sukeltas garsas – apie 120 dB.  Kalviai, didžėjai, aerodromų darbuotojai dažnai skundžiasi sunkesniais ar lengvesniais klausos sutrikimais. Triukšmo riba, kurios nevalia peržengti 8 val. darbo dienoje – 80 dB.

Tačiau ne tik nederančių garsų seka neigiamai veikia organizmą, neleidžia susikaupti ar ilsėtis. JAV Purdu universiteto (Indianos valstija) audiologai nustatė, kad mobilieji telefonai ir portatyviniai muzikos pasiklausymo ausinukai sukelia rimtas klausos problemas dar mokykliniame amžiuje. Moksleiviai ir studentai nesiskirdami su šiais įrenginiais nei namuose, nei laboratorijose, nei poilsiaudami neleidžia pailsėti savo ausims nuo triukšmo poveikio. To priežastis laikinas arba pastovus klausos netekimas.

Ausinuko sukeliamas pikinis garsumas iki 115 dB ir tai prie pat ausų būgnelių. Nuo tokio garso klausos nervas palaipsniui nyksta, mažėja klausos aštrumas. Sergant gripu, angina, kvėpavimo organų ligomis ir klausant muzikos ausinuku, klausa ypač pažeidžiama. Nerekomenduojama klausytis muzikos ausinuku valgant, kramtant kramtomąją gumą – tuo metu vidurinė ausis veikiama staigių slėgio pokyčių.

Sunkiausias pasekmes sukelia infragarsas, kurį žmogus „girdi“ ne ausimis, o kūnu. Infragarsui būdingas biologinis aktyvumas atsiranda dėl to, kad jo dažnis sutampa su smegenų ir kitų vidaus organų alfaritmais. 7 Hz virpesiai sukelia stiprius psichinius efektus. Mažo intensyvumo infragarsas sukelia pykinimą, spengimą ausyse, baimę. Vidutinio intensyvumo – pažeidžia virškinimo organus, smegenis, o didelio intensyvumo infragarsas gali pažeisti ar net sustabdyti širdį.

Tačiau garsas turi ir teigiamas savybes. Seniai žinomas psichoterapinis muzikos poveikis. Kinijoje seniai leidžiami muzikiniai įrašai pavadinti – „Nemiga“, „Kepenys“, „Migrena“...ir naudojami kaip vaistai.

Europos medikai pripažino, kad lyrinė klasikinė muzika nugali stresą, džiazas, bliuzas, pakelia nuotaiką, mažina depresija, roko muzika išstumia iš pasąmonės neigiamas mintis. Universaliu poveikiu pasižymi V. A. Mocarto kūriniai.

Tas pats ir su infragarsu. Pokyčiai organizme priklauso nuo infragarso dozės – mažos dozės stimuliuoja, pagreitina apsikeitimo procesus.

Mokytoja Rūta Markauskienė