Paieška:

Pasaulinės statistikos duomenys rodo, kad kas 10 -tas vaikas, turintis klausos negalę gimsta kurčiųjų šeimoje, kiti 9 gimsta ir auga girdinčiųjų šeimose. Todėl suprantamas girdinčių tėvų noras išmokyti vaiką kalbėti ir integruoti jį į girdinčiųjų bendruomenę. Kokį ugdymo kelią pasirinkti, jeigu neprigirdėjimas yra žymus arba vaikas yra kurčias? Tėvams reikia spręsti kuo greičiau, nes sutrikus klausai, sutrinka sakytinio kalbėjimo raida, todėl savarankiškai kalbėti neišmokstama.

Kai girdinčiųjų šeimoje auga kurčias  vaikas, atsiranda bendravimo sunkumų, o iš to seka mažesnė gyvenimo patirtis. Vadinasi reikia ieškoti būdų šiems sunkumams spręsti. Vienas iš sprendimo būdų bendravimo sunkumams įveikti - gestų kalba. Tačiau girdintys tėvai nemoka gestų kalbos, jos nesupranta ir bijo. Ne visi tėvai realiai gali suprasti savo vaiko galimybes, numatyti jo vystymosi tempą, suprasti tą didžiulę įtampą, kurią kurčias žmogus išgyvena būdamas tarp girdinčiųjų. Gestų kalba yra kalba, kuria kurtieji gali gauti informaciją ir bendrauti, t.y. tokia pat, kaip ir sakytinė kalba girdintiesiems. Manoma, kad kurtieji gali pasiekti labai gerų rezultatų, jei pagrindinės, gestų kalbos bus mokomi nuo gimimo. Todėl iškilo būtinybė girdinčius tėvus, kurie augina kurčius ir neprigirdinčius vaikus, mokyti lietuvių gestų kalbos. Jau keletą metų mūsų mokykloje – darželyje tėvams, norintiems išmokti lietuvių gestų kalbos, sudaromos visos sąlygos. Tėvai mokomi pagal programą, kuri parengta remiantis Skodaleno kurčiųjų centro, norvegų gestų kalbos mokytojų patirtimi, skirta girdintiems tėvams, auginantiems klausos negalę turinčius vaikus.

Programos tikslai:
     •  padėti tėvams išmokti gestų kalbą;
     •  supažindinti su kurčiųjų ugdymo kultūra bei istorija, surdopedagogikos istorija;
     •  suteikti tėvams socialinių, psichologijos, teisės žinių.

Šiaulių kurčiųjų pradinės mokyklos – darželio surdopedagogė
Rūta Markauskienė