Autorinės teisės | Autorius: Šarūnas Markauskas
Daktilinė abėcėlė
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J
K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
Mokytojams / Tėvams
Vardas:

Slaptažodis:



Balsuokite už mūsų centro interneto svetainę Lietuvos mokyklų interneto svetainių konkurse, „Tautos svetainė 2008" nominacijoje. Balsavimas vyksta SMS žinutėmis. Surinkite mokykla 54 ir siųskite SMS žinutę numeriu 1567. Žinutės kaina 1 Lt.

Daugiau informacijos



 TV su vertimu į gestų kalbą

Šiokiadieniais 18.30 Šiandien.
Savaitgaliais 16.00 Žinios.

Pirmadieniais 12.00 Bėdų turgus (kart.).
Antradieniais 12.00 Keliai. Mašinos. Žmonės (kart.).
Trečiadieniais 12.00 Gamtos patruliai (kart.).
Penktadieniais 12.00 Nacionalinė paieškų tarnyba (kart.).


Spauda

LKD mėnraštis „Akiratis“ – aktuali kurčiųjų bendruomenei informacija.
Vardadieniai
Pranciškus,
Gailintas,
Audinga,
Ksaveras.
Statistika
Šiandien: 15
Iš viso: 88384
Paieška:

balandis2_2006Beveik visi mes gyvenimo pradžioje turime apie 23 000 mikroskopinių plauko formos epitelinių ląstelių mūsų vidinės ausies dalyje, ausies sraigėje. Šios plaukinės ląstelės aptinka garso vibracijas ir siunčia atitinkamus signalus smegenims. 

Plaukinės ląstelės pilnai atsinaujina per 48 valandas – tokią išvadą daro amerikiečių mokslininkai. Jų nuomone būtent šis procesas paaiškina tai, kad ypač garsios muzikos paveikta klausa pilnai atsistato vidutiniškai po dviejų parų. Galimas atvejis, kad ši apsauginė organizmo funkcija leidžia žmogui išsaugoti klausą visą gyvenimą.

Patiems mokslininkams šis atradimas pasirodė labai netikėtas. Anksčiau buvo manoma, kad laikinas klausos netekimas susijęs su plaukinių ląstelių pagrindo patinimu, o ne su pačiomis plaukinėmis ląstelėmis. Tačiau šių ląstelių atsistatymui didelę įtaką turi genetinis ir amžiaus faktorius. Klausos pažeidimo laipsnis tampa barjeru regeneracijos mechanizmui, kuris gali ir nebeatstatyti žuvusių ląstelių. Didelis triukšmas taip pat gali sukelti tinitą (plačiau Archyvas_2006_kovas)  ir kitus klausos sutrikimus.  

Klausos praradimą dėl triukšmo, kurį Pasaulio sveikatos organizacija apibūdino kaip „labiausiai paplitusią, nepagydomą profesinę ligą“, dažniausiai sukelia ilgalaikis stipraus triukšmo, paprastai daugiau nei 85 decibelų, poveikis. Toks darbe veikiantis triukšmas sukelia ne tik klausos sutrikimus, bet nervinį išsekimą, stresą, regos problemas.  

Augant automobilių skaičiui, didėjant eismo intensyvumui, esant prastoms gyvenamųjų namų izoliacinėms savybėms dalies žmonių triukšmas nepalieka netgi sugrįžus į namus.

Tačiau ne tik tai kelia didelį susirūpinimą. Kas trečias, klausydamas nešiojamo CD ar MP3 grotuvo maksimaliu garsu, rizikuoja pakenkti savo klausai arba net visai apkursti. Kaip parodė tyrimai atlikti JAV, 29% tokių muzikos mėgėjų patikslina pašnekovo mintį dar kartą, o 17% jaučia pastovų spengimą ausyse. Kadangi tokiais grotuvais naudojasi net 62% paauglių - auga sutrikusios klausos karta.

Tokia statistika verčia imtis tam tikrų priemonių. Europos Sąjungoje priimtas įstatymas apribojantis gaminamos ir parduodamos muzikos klausymosi įrangos skleidžiamo garso lygį iki 100 dB. JAV kompiuterių ir programinės įrangos firma „Apple“ imasi priemonių, kurios grotuvamas „iPod“ leis nustatyti didžiausią garsumo lygį, o tėvai nustatę norimą garso lygį savo vaikams, galės apsaugoti kodu. Dabar šis grotuvas gali skleisti daugiau nei 115 dB garsą. 28 sekundžių per dieną tokio garso lygio užtenka, kad klausa būtų pažeista, pranešė IT naujienų portalas „The Inquirer“

Paklausykite, kaip tas pats muzikinis kūrinys skamba gerai girdinčiam ir tinitu sergančiam žmogui.


(Gerai girdintis)  


(Tinitas)

Foto http://pro.corbis.com